- trūna
- ×trūnà (brus. тpyнa, l. trumna) sf. (4) K.Būg, NdŽ, KŽ, Švn, Lp, Krok, Mrs, Lš, Lbv, Brb; Ser, Kls, Krsn karstas: Veža padėję trū̃ną an vežimo LzŽ. Dabar viską perka, ir trūnàs, o anksčiau darydavo Dsm. Mano mamą jau dažyton trūnon laidoj[o] Srj. Atsukė trū̃ną in pietus ir užkasė inleidę Drsk. Į aukso trūnelę guldyk seselę J. Ei, daro daro manei trūnẽlę baltos liepos lentelių JD1216. Gana man prisikloniojai, mano dukružėle, mano širdužėle, pakol mane išleidai su plonom drobelėm, su balta trūnele, su gailiom ašarėlėm BsO358. Ir prisiartino [Viešpats], ir dasilytėjo trūnos Ch1Luk7,14. ^ Baltas, pabalęs – kap iš trūnõs ištrauktas DrskŽ. Senas ne senas – gulsies trūnõn, čia visi lygūs Azr. Su trūnà parvažiav[o] vyras iž ligoninės (mirė) Drsk. Kam tep plėšais – nenusivilksi trūnõn DrskŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.